Paguoski mane, kaip vasara jūrą,
Uždėki ramumą lengvai ant širdies,
Kad ant senojo tilto parimus
Išgirsčiau kaip vėjas šukuoja bangas.
Nuplauki man purvą nuo kojų,
Kad smėlį geltoną po kojom pajusčiau,
Nuplėšk tirštą rūką nuo veido,
Kad akys nakty gintarėlius skaičiuotų.
Įleiski į širdį žuvėdrą,
Kad sparnais suplazdėjus suklyktų
Ir meilę užmigusią vakar
Į gęstančią saulę nuneštų.


Naigela


