Aš nukirpsiu saulei kasas,
Patampysiu mėnuliui už nosies
Ir kas vakarą trauksiu dainas,
Sėdėdamas po uosiu.
Iš laužo išrinksiu žarijas -
Sukabisiu jas vietoj žvaigždžių
Ir atsisėdęs ant debesies lauksiu,
Kol visos žibuolės nudžius.
O nuvytusius žiedus surinkęs,
Juos nunešiu padėt ant altoriaus.
Tegul kiekvienas žino,
Kas jo laukia atejus rytojui...