Kelionė

Argi mano nuojauta gali apgauti,
Kai jaučiu visa sava būtimi:
Mūsų Didžioji kelionė prasideda.
Mūsų laukia nesvetingi miestai ir
Liūdnos apskretusios keistų
Senamiesčių gatvės.
Mes turėsim įveikti upes sraunias ir
Ežerus perplaukt kartu.
Mes skęsim jūroj gilioj ir bekraštėj,
Kopsim į kalnus ir leisimės
Žemyn.
Mums lengva nebus, varginanti
Mūsų kelionė.
Bus be galo liūdnų vakarų,
Kai sušalę ir purvini, aplipę
Sausom vieškelių dulkėm,
Mes žiūrėsim į tolį
Ir norėsim jame paskęst..
Nepažadu, kad visąlaik gera bus,
Ir kad visąlaik bus šviesu – nesakau.
Bus dar daug tamsių naktų
Ir ilgesingai graudžių vakarų,
Kai suklupsim ties kryžkele ir sūriom
Ašarom nuplausim nutrintas
Pūslėtas kojas.
Mes ne tie, kuriems kelias lygus ir tiesus
Paskirtas.
Mes tokie, kokie esam – su sava būtim
Ir nuojautom keistom,
Kurios, aš tikiu, negali apgaut ar suklysti.
Juk jaučiam abu –
Mūsų Didžioji kelionė neišvengiamai
Prasideda čia ir dabar.