prilaikysiu

bandau tave pakabinti
ant vinies sienoje
visai netyčia
(juk žinau
kad bijai aukščio)
tik noriu pažiūrėti
kaip atrodai
iš apačios

tu
akių prizmėj
paslėpęs baimės krislus
vaidini narsų
Don Kichotą kariaujantį
su vėjo malūnais
tik gaila
kad neturi
ginklanešio
(už rankos palaikytų)

tačiau nesipriešini
atsiduodi man visas

bet
kai pulsuojančiais pirštais
paliečiu tavo krūtinę
jaučiu
kaip širdis
tarytum žvakė
vaško stingstančioj balutėj
tūno bijodama krustelėti

juokinga
juk nenukrisi
prilaikysiu