Prauskis, mano sūnau

Prauskis, mano sūnau,
Jordanas niekada neišdžiūva,
Juk žinai, kaip noriai
Bučiavau tavo sielą.
Kapoji keiksmais karalaitį,
Bet jis jais tik minta.
Gličiam vandeny tavo siela,
Prauskis, mano sūnau,
Vis tiek ją bučiuoju,
Žalčio galva daužos į lūpas
Nuomariu krentant
Bobučių maldaknygėms.
Žinau, žinau –jos šventos,
Bet dabar privalau
Apkabint savo sūnų,
Nulaižyti sielos liežuvį,
Kad galva nepajuostų.
O Magdaliete, šiandien
Esi vienintelė mano šventoji.
Prauskis, mano sūnau, prauskis -
Karūnos apeina krauju,
Moterys visos skardinėse
Suguldytos boluoja lig šleikštulio.
Prauskis, mano sūnau, prauskis -
Ikonoje tavo moteris,
Žiūrėk tik į ją,
Kol nukris visos žaltiškos odos.
Mano sūnau, tu esi stebuklingas,
Nemaitinki savęs
Karalaičio sukrešėjusiam
Žvilgsniui.