nustojau rašęs ir post skriptum negalėjau neparašyti... (sau)

„Skaitytojau“, prieš pradėdamas skaityti, žinok, kad čia du trumpi ciklai, susidedantys iš daug visai neilgų eilėraščių.. Nereikia skaityti jų visų iškart ar nuo pradžių.. Nebegalėjau laukt kitos dienos, todėl dabar į Jūsų rankas atiduodu rytdienos porciją..

„Ir pagaliau nustojau rašęs... „



Laukia manęs niekadėjo, rašančio vėjus,
Laukia tylinčio, laukia gęstančio...
Šypsotis pradėjo, tačiau slėpė- nemėgo manęs rašančio,
Nes nebe Ji daugelį many prikėlė,
Nebe joje aš tylą galėjau brandinti, kaip kad Ji manyje ašarą..
„Cogito ergo sum“, todėl savy aš toliuos pabandžiau ieškot..
Nes toliai svetimi nebeprigijo sielai mano..
O ji kentėjo- šalo pataluos.. regėjo nerimą, pati apsirgo juo..


***


Surinkit šypsenas nuo žmonių veidų,
Paskleiskite miglą tiems, kurie keliaus ieškoti pasakos,
Paliekite krištolines ašaras, lai ubagai juos lesa.

***

Už lango tokie pat rimti, tokie pat paslaptingi,
Vienpasauliai savyje mintį brandina..
Kartą Žmogus bijojo protu nuo jausmų nutolti,
Tačiau nieks neišgirdo..
***

Grupelė sąmojų per betoninius laukus laksto,
Nebe horizontu, bet visomis kryptimis eina-
Stogais, šakom, tiltų atramom..
Piešia, keverzoja ant senamiesčio dvasingų sienų dėmes..
Dieve „WRU“?
Kodėl perkūnu tie vaikigaliai nebetiki?
Guli ant žolės, kišenėj plaukuose žolė,
Galų gale, rūko žolę- šėlsta, juokias..
Trypčioja, saulėtekiu tarpusavy vaišinas,
Keistas dūmas nuo blizgančių akių eina..
Konservuoja šalies mintį į mažas skardines,
Meta į upę tuščius be laiškų butelius,
Galbūt atradęs juos, supras, kas norėta pasakyti buvo..

Pilam cocacolas į kriauklę vamzdžiams pravalyti,
O šie skalauja gerkles ja..
Ištirpsta kaulinis lobis,
Kai dantukų fėjų krepšely
Šio birzgalo papili..
„Ratamanų“ karta ima savęs net nematyti,
Nebetiki tradicijom,
„super didelius“ egocentrikus McDonald‘as užaugino..
Prieš sistema bando eit,
Tie, kurių tėvai ją kūrė..
Prieš tuziną saulėtekių gimę
Dabar naujus kelius tiesia,
Jais ropšdamiesi šviesos link..
Dar vakar tą vaiką ant rankų laikei,
Šiandieną jis akmenį į tavo langus sviedžia..



***


Palik tenai, kur link ėjai
Net kryžkelės mūsiškės nepriėjęs ...

***

Paėmęs plunksną brūkšteliu ant sienos-
Raidės neišlieka..
Nebegaliu išlieti tiems savęs,
Kurie akis dar merkia- miega,
Ir tiems, kurie tuščiu žvilgsniu nužvelgę,
Savo šaltą ranką skęstančiam ištiesia,
Kurie tik slepiasi už lango į pasaulio tinklą,
Nei žodžio negaliu paduoti..
nes paimt jo nesugeba...
***
Kokių žvaigždžių dar fabrikai gali būti?
Apie kokį „Dangų“ žmonėms mes šnekame?
Rūgstančio pieno tako sutvėrimus,
Kurie tokie pat kaukėti,
kaip ir ropojantys ant žemės..
Ropoju aš, gliaudau minties riešutus Jums,
Kartais sau..
Nuliek vakarą, tiems kurie dieną eiles lipdo,
Pabudink tuos, kurie pavasario metu
Žiemos miegu užmigo...

***

Gyvenimo aktoriai,
Girti menininkai dar išgert prašo,
Juk savo nekuriu,
Kitų aš duoti neįpareigotas,
Tylėkit prašymais, maldavimais- negaliu!!!
Gerkit, ragaukit arbatą,
Pušų sakus lakit,
Nepamirškit kuo gyvenat
Savo amato nepraraskit..




„Post Skriptum negalėjau neparašyt... (sau) „

***
Galėtc kiekvienam ant sprando lietus palinotc,
Nuplaut dulkių debesis,
Išlaisvyt ir paleist laukuosna palakstytc,
Galėt ir tiem, kurgi pernelyg jausmais išsikeroję,
Šakas ir šaknis aplaužytc,
Kad užčiaubt srėbtus, kitus negazdyt..
Ale ar kas tep sugebėtų?
***
Palei Aukštadvario ežerus toliai dabot atsivėrė,
Mailius minčių į verdančius vakarus išpuolė..
Linksmi, įkaušę nuo Ladakalnio ėmė ridentis,
Kas laisvas paukštis pasijuto,
Kas taip tiesiog akimirkos ambrozija mėgavos..
***
Ant mažojo aukuro kalno,
Tortilijų aukas su greitinę
Savo skrandžiam aukojom,
Nužvelgę pilis, piliakalnius,
Dvasios kalnus ir stiklatrobes,
Merui pasidžiaugti leidomės..
Prie mauzoliejaus Mykolui keiksnojom,
Atsistoję- priklaupę kitu keliu ties Gedimino palikuoniu,
Tasai šūkavo lakstė tą patį kunigaikštį Algirdą „vartė“..
***

Ei, bičiuliai,
Ar dar pamenat mergaitę Šizą?
Ar pamenat jos palaidus plaukus,
Vėjyje besiplaikstančius...
Bepamenant mūsų kiemo draugę Frenikę,
Šaltas rankytes rausvus žandus beglostančius?
***

Įsiklausykite tylos, jūsų vardą šaukiančios..
Pavasarinis vėjas jau pričiuptas
Ir galbūt jau žinom iš kur jam sparnai dygsta..
Įsižiūrėkite į mėlį virš galvų jus matantį..

(baltas šauksmas (baltos eilės))

Kokį mėšlą beždžionė ten kliedi,
Neprantu, nesiklausau, tiesiog primerkiu užgulusia harmonija dūzgiančias gatves,
lojančius žmones ir šnekančius šunis..
Biesas bežino, kas ką pasakyt benori, tiesiog tūkstančiais žodžių vieną popieriaus lapą prirašo pamišėliai,
o po to stebis, kokį „gaidį“ kiti apie ta sąšlavą pasako..
Girdi? Kodėl girdi? Kam tau girdėt kurčias žmogau išvis.. juk sėdi namie, nieko neveikdamas, galbūt koja lūžus, galbūt spuogais veidas padengtas- slepies..
Galbūt tie draugai šiam dienorašty esi pats tu, o gal tavo ex-vyras, ex-meilužis...
Nusiprausk veidą, gali ir burną muilu suvilgyt,
Kadaise buvo suprantančių, tiesiog dabar visi suprasti nori pabūti..
Nugirdyk močiutę, žolės parūkyt gali duot,
Tačiau Dantės penkiasdešimtas ratas tau vienam visą amžinybę suksis.. ]
Klausyk, Lancelotai su mėsininko prijuoste,
Palaistyk žaizdas Negytosios jūros vandeniu
Gal smagesnės žymės paliks..
Ėhėj.. bohemiškai prasmirdę,
Nusiplaukit savo pasturgalius, nes kažkokia rašliava jie aplipę..
Įdėkit čia.. leiskit pačiam paskaityt,
Juk „verkiančio“ nė pažint nesusipratot..
Dabar turbo darže savajam, kur ale eiles sodinat,
Rasit turbo daržovę- akmenį šaltą..
Nors kas žino, gal Jūs visi nuogi namuose vaikštot..
Tėvai balkone ar rūsy parakinti,
Kas žino, gal Jūsų seserys gėjai,
O broliai- lezbietės..
Juk „Modurnas“ rašymas patinka nedaugeliui..
Juokingiausia, kad tai, kas teikia vilties,
Tokiais keistais žodžiais sutinkamas:
„nerašyk daugiau. maldauju, nerašyk.
mesk. piešk. grok. vaidink.
TIK DĖL DIEVO MEILĖS, NERAŠYK!!! “
Gražu.. nu tiesiog gražu pažiūrėt..
O tu, “skaitytojau“, kažko mano žodžiuose ieškai,
Girdžiu, kaip nekantriai tavo mintyse bręsta šlykštus komentaras..
Lai.. lai pykštelk man už visą šitą „nepridielą“,
Juk žinojau dar nepradėjęs- tau nepatiks...
Susikišk žinai kur savo neigiamą „atidute“,
O gi į močiutės stalčių,
Kur protezai, dar prieš penkerius metus tau pasakas sekę, guli..
Ačiū ir už šiurkštų žodį,
Visada norėjau išsirėkti..
Lai kiti taip daro- padeda..
Baltos eilės, Balti drambliai,
Balti arkliai, Baltos naktys..
Baltas šauksmas baltoms nekaltoms ausims..
Žinau, kur gyveni, mano mielas „skaitytojau“..
Nenustebk jei duš langai ir visa kita..
***
Neiškenčiau ir vėl rašau baltą šauksmą-
Tiek tylėjęs, kodavęs norėjau išsakyti,
bet niekam nepatiko..
nu ir gerai, klausykitės toliau užklydeliai,
juk neprašiau manęs išvis skaityt..
kam to reikia?
Kas Jums iš to..?
tiek pasaulyje brudo ir aš manau esu iš jo..
Nugimę „karikaturčikai“ liekite gyvenimo patirtį,
Jei tikite Dvasia, Dievu, kodėl kitais Jūs netikit?