Kada nors

Mažam moliniam laiko
    dubeny
Maža pūkuota pienė,
rugpjūčio vidury.
Rauda gaili, rauda skaidri
Ir juoko protrūkis,
Ašara saldi.
Mažam moliniam laiko
    dubeny.

Mažam moliniam laiko
    pasauly
Panoro nuvytusi pienė
vėlei karaliauti.
Širdis miela, širdis tyra
Ir kažkokia keista
joj skambanti šiurkšti daina.
Mažam moliniam laiko
    pasauly.

Mažam moliniam suskirdusiam
    delne
Laiko sunkią senatvę, jaunystę,
vaikystę.
Ranka tvirta, ranka sena,
Ateis laikas ir tarsi: „Nebėra“.
Mažam moliniam suskirdusiam
    delne.

Mažam moliniam laiko
    dubeny
Maža pūkuota pienė,
rugpjūčio vidury.
Rauda gaili, rauda skaidri
Ir juoko protrūkis,
Ašara saldi.
Mažam moliniam laiko
    dubeny,
Mes visi kada nors jausimės seni.