Prakeikit kaimą! Paniekinkit jį!
Jauskit gėdą, kad gyvenat šalyje, kurioje vis dar yra kaimų, ir žmonės žino, iš kur atsiranda pienas. Bjaurikėties, keikities, niekinkit jį! Bet Jūs, brangūs didmiesčio ponai, niekada (ar girdit? NIEKADA!) šiltą balandžio vakarą neišvysit mažo šuoliuojančio stirniuko...
Šuoliais lekiančio kiškio... Šuns išsigandusios lapės...
Nes Jūs prakeiksit Kaimą.