vis dėlto
man
būna
liūdna –
Kartais.
Retai.
Beveik niekada.
kai pakyla
lėktuvai
ir nugara
žiūri
nusisukus –
Kartais.
Retai.
Bet vistiek.
žinau
tavo nugara,
bet
užsimerkiu
kartoju:
taip
turi
būti –
Kartais.
Vis dėl to.
Taip.
dar
galiu
galvoti:
lėktuve
nėra
teroristo –
Niekada.
Kartais.
Visada.
tylinčios
nugaros
svetimos,
galiu,
bet
negalvoju,
taip
turi
būti –
Visada.
Visada.
Visada.
esam
visai
svetimi
įsisąmonink
sau
pasakau,
kartais
kai būna
liūdna –
Žinok.
Taip visada.
Privalai.