Šį vakarą Dievas ir vėl
skambino fortepijonu
dėl to apmirę paukščiai
krito iš dangaus
Dėl to visi sėdėjo namuose
bijodami išeit laukan,
kad neprarastų amo
išgirdę gausmą dieviškų klavišų
Dėl to žydinčiam parke
įsimylėjelių pora suakmenėjo
padangėse išgirdę
pašėlusiai skausmingą
kosminės vienatvės kupiną sonatą
Dėl to pasaulis verkė
Užliedamas kitas galaktikas
nematomų ašarų vualiu
o paukščių taką plikledžiu aptraukė
Išties jis skambina
pianinu kas dieną
tiktai labai retai kas girdi
dėl to nepuošia parkų marmuro skulptūros


Svetlana Ryžikova









