Išėjusiems

Sugrįžta žmonės į namus
Ir kartais neberanda nieko,
Vilties - gyvenimo šviesos
Ir to, kas meilės vardą turi.
Nieks neišdrįs jos pakartot,
Jei vėjas nunešė žodžius.
O žmonės, nesuradę meilės,
Liūdnom akim į horizontą žvelgia.
Namuos nyku, širdy nyku,
O nuoguose klevuos likimas šaiposi
Ir špygą rodo...
Taip kartais nusivylę žmonės,
Mums brangūs iki ašarų,
Namo nebesugrįžta.