Nuo stalo prapuolė
Tetos akiniai:
„Vaikai, gal jūs matėt?
Jų ieškau senai“...
Papurtė galvelėm
Vaikučiai padykę
„Nematėm, nežinom“!
Ir tarsi išnyko
Dejuoja tetulė
Ir murma piktai
Tik štai pasibeldžia
Du krosnių meistrai:
„Kaminkrėčius kvietėt“?
„O kaipgi, užeikit,
Židinys lyg padūko,
Nuo pat ryto neveikia“
„Šeimininke, žiūrėkit,
Ką radau kamine
Kuosa tai laikė
Nusitempus lizde“
Ir ką gi jūs manot,
Tetos akiniai!
Jie kuosai patiko
Ir, matyt, jau senai...