švęstu vandeniu vėlu jau plaut rankas
akis atgręžti verkiančioms ikonoms pajusti
klauptų svorį - išeina saulės dievas ra
ir tyliai ša sugrįžta nemiegui sąžiningai
galvūgaly nevystat tarytum gerčiau nuodus
taip orą ryju seklumon užplaukus taip stoviu
mėnesienoj aš tarytum vilkas išeina mintys
išvaromos iš silpno kūno kartu su dvasiom
piktomis tarytum stiklą ryčiau - taip eina dienos
kardamos šunis ant mano kaklo pats tas
sakydavau užėjus miegojimo sindromui
penkioms dienoms krentu į tylą ligoninės
sakydavo - ji kas penkias dienas sugrįš -
pareidavau pametus šuliny tave prašydavau
maldos ramybės man išėjęs saulės dievas ra
žadėjo šilkinėm gijom vydavaus ikonų tylą
ir ša penkioms dienoms sugrįžta