rytas

ryte, vos pabudęs, iš lovos matau:
smėleliu pabarstytas takelis
nuo pagalvės link durų
ir juo manęs link-
procesijos, nešinos vynu,
maišytu su actu ir pienu,
padailintu pievų ramunėm

jauna padavėja, languotu sijonu,
man tiesia kraujuojančią skarą.
aš šluostausi veidą
ir sėduos už stalo,
paparčiais ir liepžiedžiais margo.
languotas sijonas pakyla virš lempos
soliariumo saulėj įrudusios šlaunys
svinguodamos gula lėkštėn

bejausmėm akim žvelgia man į pakaušį
minties, bei rašybos didvyriai,
negrabiai nuo lentynų nukorę
celibato suraižytas kojas.
saulėkaita tysta pro langus
mėšlungiškai čiulpdama vyzdžius
.
užsigeriu vyno nuogybei pridengti
ir, rodos, truputį ramiau