Šaltis

Truobuo susitraukus, net kopra iššuoka –
Kor ta šėlomelė dinga, kor ana?
Lauk žalė medelē dar tik vuos išspruogė,
Lauk sena Barbelė ugni kordama

Vėina šėlta dėina erdvės duovėnuojė,
Vo paskou po kėma siautiejė snėigā,
Jau nebūt stebuklā, jē laivelie Nuojos
Gelbietė atplaukto skėistontiu Goa

Kas sumaiša laikū nustatīta kaita?
Žmuonis tik spieliuotė linkė puostringau,
Vo teisybė konėgs par pamuoksla skaitė –
Valondas tau skėrtas to brongink žmuogau

Ė nepūsk į raga, ka kažkas tau gailės,
Ka kažkas sumaišė snėiga su lītās
Dieliuok sava buiti tik duorā, ė dailē –
Ė kuožna dėinelė laukama atēs

Pagalvuojus Barbė kryžiaus žėnkla braiža
Ont kaktuos, krūtėnės, ont vėsuos dėinuos,
Ė iš džiaugsma lūpas mielėnas aplaižius
Sutėktėms kaimīnams laimė duovėnuos.