Vienas...
du...
Basi dar
obuolių kritimu
skaičiavom rudenį.
Krizenom
ir dėjom į krepšį
tris...
keturis...
sodo gale
vaikiškai,
veidais
viens į kitą,
kai dar tyla
reiškė tylą.
Nepažinojom tada
šito laiko,
o būtume obuolius
ne rinkę
pintinėn,
o valgę.