Pabaiga II The Black

Tiksliau sakant norėjau taip padaryti. Žinoma rankenos neapčiuopiau. Juk durų nebėra! Teks imtis kažko kito. Priėjau prie stalo. Nuskambėjus paskutiniam akordui didžėjus pradėjo kažką pliurpti, tad radiją išjungiau. Atsidariau stalčių: jame mėtėsi rankinis laikrodis, pora tušinukų, pieštukas ir užrašų knygutė. Pasiėmiau tušinuką. Nuėjęs padėjau jį išilgai slenksčio ir paridenau juodumos lik. Tušinukas, neaptikęs jokios kliūties, joje pradingo. Nuėjau atgal prie stalo, ir iš stalčiaus pasiėmiau pieštuką. Sugrįžau. Atsargiai paėmęs pieštuką už pačio galo kyštelėjau i juodumą. Kaip ir tikėjausi jis nė nesureagavo į matomą kliūtį. Pieštuką ištraukiau ir apžiūrėjau. Neatrodė kuo nors pakitęs. Kiek pagalvojęs apsisprendžiau ir įkišau kairiąją plaštaką. Šilta, pučia menkas vėjelis. Visiškai priešinga tam, ką matau pro langą. Nuleidau plaštaką iki žemyn ir užčiuopiau žolę. Dabar įkišau visą ranką iki pat peties. Kiek ranka pasiekė, žemę dengė neaukšta, kokių penkių centimetrų aukščio žolė. Kažkur čia turėtų būti mano tušinukas... Neradau. Tai dar nieko nesako. Ištraukiau ranką ir sugrįžau prie stalo. Pasiėmęs laikrodį užsisegiau ant rankos. Laikrodis rodė 23: 55. Pasiėmiau užrašų knygutę ir pirmajame puslapyje parašiau:

„Šiandien - 2007. 12. 31 23: 56 aš, Dainius Stalas... „

Ne. Išplėšiau lapelį ir suglamžęs išmečiau į šiukšlių dėžę.
Pradėjau iš naujo:

„Today - 2007. 12. 31 23: 57 me, Danny Staler, is going to The Black. „

Lapelį išplėšęs padėjau ant stalo ir prispaudžiau imtuvo kampu. Pažiūrėjau į laikrodį - 23. 59. Įsibėgėjau, ir gerai atsispyręs šoktelėjau į didįjį juodąjį, stačiakampį.