Šešėliai slankiojo paklydę gatvėm
Apsvaigę nuo naktinių žiburių,
O aš svajojau apie tai, ko nepatyriau,
Svajau apie tai, ko neturiu.
Jei aš galėčiau, šaukčiau tavo vardą.
Ištirptų jis svaigios nakties tamsoj...
Gal man nueiti šiandien prisigerti,
Nes blogos mintys sukasi galvoj.
Už gatvės kampo stovi angelas ir verkia.
Jo ašaros pavirsta rytmečio rasa.
Tegu dangus šiandien mane pasmerkia,
Kad vaikščiojau tavo sapnuos basa.
Šešėlis mano šiąnakt pasiklydo,
Nerado jis tavosios šilumos
Ir klaidžiojo jis gatvėm iki ryto
Apsvaigęs nuo svajonių ir tamsos.