Skundas

Man liko tik aptirpusios žvakės liepsna.
Sugalvojau danguje žvaigždes.
Bet jos nešildo.
Pasidarė dar tamsiau.
Nuo beribio slegiančio ilgesio,
Kuris užklojo mano gležnus pečius.
Ar tikrai viskas žuvo?
Nieks neatsako.
Bet svajonėms akių neužmerkiu.
Ir man nerūpi, širdis juokias ar verkia.
Tylūs minoriniai akordai
Skverbias lyg šaltis.
Vis primindami sunkias minutes.
Žaizdas, kurias jos išdegino vidurnakčiais.
O dangus nubraukia žvaigždes.
Be jokio gailesčio.
Ar užuojautos.
Štai ką reiškia būti anapus.