Aš neradau tos laimės, to svaigumo,
Kurį žadėjai man, lemtie.
Gyvenimą užklojo netikrumo dūmai.
Išdžiūvo meilę taškanti versmė.
Ir sieloj, tarsi dykumoj - tik vėjas žaidžia.
Jis žarsto mano praeities smiltis.
Ir karštos nepatirto jausmo liepsnos širdį laižo,
Kankina begalinis laimės troškulys.
Aš neradau to jausmo,
Praėjau pro šalį.
Gal jis praėjo pro mane...
Ir tik kasdienė rutina šias vizijas,
Kankinančias mane išsklaido.
Einu, pavaikščiosiu be skėčio lietuje.