traukyti tinklų tau nelemta

Skaudžiai kerta.
Be kirvio, be botago
plaka nuogą, it
beržo tošis pusiaują,
pasrūvantį krauju -
lyg sula tekantį
nuo medžio prie medžio,
nuo brolio ligi brolio.

Tai - saitas, tvirtesnis
už sienas pilių
ir dūmus vaidilučių laužo.

Toks tvirtas - net nepameni
nė sykio, nė kartelio,
kai tai jautei.
Nepameni, galgi nebuvo.

Suspaudi kruvina ranka
kruviną ir suvoki -
tai nenutrūkstantis,
beribis sakinys,
kurio pabaigos
nesiryši prieit.

Telieka apsigręžt,
nueit šalin.
Sugrįžti nebandai,
nors kelią ir žinai -
nelemta tau traukyt tinklų.