Menas yra tarsi žmogiškumo pranašas...

Menas? Kasdieniškai galima sakyti, kad tai mokėjimas dailiai, nepriekaištingai, gerai ką daryti, meistriškumas. Kiekviena asmenybė vis kitaip supranta žodį menas. F. Hebelis mano, kad menas yra žmonijos sąžinė. A. Čechovas mano, kad meno kūrinys būtinai turi išrekšti ką nors didaus ar didžio. Nuostabu tik tai, kas rimta..
Mes gyvename mokslo ir pramonės amžiuje. Menas – mūsų gyvenime užima tikrai ne pirmą vietą. Šiuo laikotarpiu menas išgyvena krizę. Gal būt todėl, kad pati visa žmonija yra vertybių krizėje. Akivaizdus pavyzdys – susiformavusi pop kutura: muzika, laikraščiai, įvairūs leidiniai. Menas pamažu tampa pramone, kasdienybe, išgyvenimo šaltiniu. Nuo to kenčia mūsų kultūra, nes ją daguma tiesiog užmiršta, bet mes bijome jos netekti. Gaila, bet menas kaip ir kiti dalykai be pinigų egzistuoti negali. Problemos, nuo kurių nukenčia žmogiškumas ir mūsų kultūra yra labai daug. Idealus kasdieniškas pavyzdys, kaip žmogus žiuri tevevizijos programą, ten rodo, kai žūsta žmonės, ar naikinama gamta. Mes dažniausiai perjungiame kanalą, kur rodo popkultūrines laidas. Šiame amžiuje yra toks apsurdas, kad spaudos leidiniai yra pigesni už tuoletinį popierių.. Dėl tokių žmogiškumo problemų reikėtų rūpintis šiandien.
Būrys šiuolaikinių žmonių yra minia, o viena asmenybė – vartotojas. Visa žmonija skęsta popkultūros įkarštije. Todėl, šiandien ne kiekvieną žmogų galime pavadinti žmogumi. Nors menas, mano akimis, yra: menas matyti kažką nuostabaus, nepaprasto, menas sukurti kažką stulbinančio, menas išrasti ir menas meną išlieti.. Menas – didelis vitražas, susidedantis is daug šviesių ir tamsių spalvų.