Laiko smiltys

Jau byra iš laikrodžio smėlis
Ir į prarają krenta lengvai,
Tai mažėja gyvenimo syvai,
Apmaudu, kad pats šitai matai.

Vėjas blaško kiekvieną grūdelį
Į visas šio pasaulio puses,
O tu bėgi iš paskos, jas gaudai
Kaip brangias savo širdžiai dvasias.

Ir suradęs mažiausią smiltelę
Vėl į laikrodį ją tu meti,
Vėl sudrėkusios akys temato,
Kaip išnyksta ji vėjo glėby.