Vėl žvelgiant į naktį [laukiant tavęs]

tai iš kitur kilusi naktis,
akimirkom sugniaužusi tave.
Ir langas dar neužžėlęs miglom,
todėl tu gali
pažvelgti į išdėliotas šviesas galūgatvy.

Pro pravirą langą ateina tikėjimai,
užstringa balsas ir vėl
sienose atsikartoja pusšimtį metų aidintys
neužbaigtų portretų balsai
- -
pusšimčia mylių toliau nei tu
gimė šviesa

ir vieną dieną sienos nustos skambėti,
nustos virpėti šviesos.
Pro pravirą langą įlips paskutinis
tikejimas.
Naktį iškeisi į vieną užbaigtą portretą.