Net kai tau bus šalta,
Saulė švies kažkur miške.
Net tada, kai vilksies paltą,
Aš šalsiu su tavim drauge.
Ir juoksimės abu kartu,
Kad ledinis šaltis krenta,
O mums čia taip smagu...
Kaip kad kadais bučiavę šventą
Kryželį iš kunigėlio rankų,
Mes bažnyčioj šalome abu.
Ir net užsivilkę storus paltus
Mes šalsim kol saulė takučiu
Bėgs, skubės pas mus šviesiu
Lyg Paukščių Takas keliuku...
Ir iššaukt galėsim šventą,
Mažą lyg drugelis maldą.