Kaip Dzykūnas šventė Hitlerio gimtadienį

Šarūnas Zombis
Kaip dzykūnas šventė Hitlerio gimtadienį

Pavasarį dzykūnas persikraustydavo gyventi į Sabališkių girukę. Netoli to miškelio buvo Barkūniškio dvaro liekanos. Dzykūnas daug laiko praleisdavo palyginti gerai išsilaikiusiame gotikiniame rūsyje. Mėgdavo jis prisiminti senas dienas, praleistas Drakulos pilyje. Kartais net ir po dvaro parką pasivaikščiodavo. Jis net nušovė porą Barkūniškyje pasirodžiusių melioratorių, taigi niekas daugiau nedrįso liesti šio užmiršto gamtos kampelio. Pelkėse ir tvenkiniuose buvo gausu karosų, o upeliuose džiūgaudavo lydekos ir ondatros.
Tačiau vieną kartą jis, kaip ir dera tikram patriotui, sumislijo gerai atšvęsti Hitlerio gimtadienį. Todėl balandžio 20 dvaras tarsi atgijo, nes privažiavo daug partizanų net ir iš Kauno. Stiprieji gėrimai liejosi upeliais. Toli per kaimus skambėjo ne tik partizanų balsai, bet ir mergų krykštavimai. Lauko kinoteatre buvo rodomi filmai apie Trečiąjį Reichą.  Buvo išnešti didžiuliai garsiakalbiai, iš kurių liejosi grupių “Ramštein”, “Lacrimosos” ir netgi “XIII stoleti” muzika.
Tuo tarpu Balbieriškio stribynoj vartėsi miestelio stribų vadas, kuris niekaip negalėjo užmigti, girdėdamas tokios muzikos garsus. Trečią valandą nakties jis pašoko iš lovos ir sukvietė visus miestelio stribus, taip pat paskambino į Alytaus raudonarmiečių garnizoną. Jau po truputį aušo, kai prie Sabališkių miškelio privažiavo raudonosios armijos artilerija, kuri ne tik nutildė dzykūno garsiakalbius, bet ir visą dvarą sulygino su žeme. Laimei, kad dzykūnas buvo pasidaręs požeminį slaptą išėjimą, kuriuo daugumas gimtadienį šventusiųjų suspėjo pabėgti. Žuvo tik tie, kurie nulūžę gulėjo po stalais. Dzykūnas pasižadėjo kada nors susprogdinti Balbieriškio stribyną.
Kadangi vis labiau artėja didžiojo fiurerio gimtadienis – tai visus sveikinu su artėjančiomis šventėmis. Kadangi lietuviai vėl palaipsniui pradeda švęsti visas sovietines šventes, tiek kovo 8 su raudonais gvazdikais laksto, tiek ir revoliucijos eitynes atgaivina, tik aprengę kitokiais rūbais, kitaip pavadinę – dainų ar miestų šventėm.  Viskas sugrįžta, tik ponų pagonai kitokie, šiek tiek kitokios uniformos, o vietoj partinių bilietų kišenėse revolveriai ir kredito kertelės. Negana to, Lietuva dar gavo kvietimą vykti į Maskvą švęsti savo okupacijos – tokio sadomazochizmo net ir Zombiui per daug – kaip gali tauta ar valstybė švęsti savo okupaciją! Į tokį kvietimą turėtų būti vienas atsakymas su vienu šauniu rusišku keiksmažodžiu. O štai balandžio 20 tikriems patriotams turėtų būti brangintina šventė. Vokietija jei ir būtų žlugusi – tai tikrai ne taip, kaip sovietų molinis milžinas. Komunizmas buvo žymiai pavojingesnis ir labiau nusikalstamas nei fašizmas. Jis buvo labai lankstus ir apgaulingas, patrauklus. Rusai iš bajavųjų totorių buvo pramokę gudrumo, apgaulės meno, o vokiečiams šito trūko – jie žudė atvirai, lavonus degint pradėjo tik pralaimėdami karą.
Norėčiau išskirti trečią prizininką mano zombių tematikos filmų saraše – tai 1980 metais sukurtas Bruno Mattei “Gyvųjų numirėlių pragaras” (“Virus”). Šitą filmą kai kas priskaito 4 ar 5 iš “Zombi” ciklo, taigi pradėto G. Romero. Antiteroristinė brigada gauna užduotį vykti į salą, kurioje tenka kovoti su gyvaisiais numirėliais. Tai buvo vienas pirmųjų mano matytų tokio pobūdžio filmų – tačiau daro man įspūdį ir dabar. Kas sukurta profesionaliai – ne taip greit pasensta. Manau, kad siaubo mėgėjai turėtų rasti kažką sau šiame filme. Labai daug lėmė geras aktorių parinkimas ir natūrali jų vaidyba. Filmas tiesiog pulsuoja energija. Kai kurios scenos turėtų kelti pasigėrėjimą net ir visiškiems ignorantams. Viena tokių, kur vienas iš herojų apleistame name randa rūbų spintą ir užsidėjęs katiliuką šokdamas taip užsimiršta, kad lengvai pakliūva zombiams į nagus ir nasrus.
Maždaug tuo metu, 1981 metais pasirodė ir Jean Rollin “Zombių ežeras”. Tai nepaprasto grožio filmas, pasakojantis labai romantišką istoriją apie vokiečių karininko ir prancūzės merginos meilę. Vyksta susišaudymas ir vokietis išgelbėja prancūzę merginą. Jie įsimyli vienas kitą. Tačiau vietos miestelio partizanai surengia pasalą ir išžudo  vokiečių karius, tame tarpe ir karininką, o lavonus sumeta į ežerą. Mergina miršta pagimdžiusi vokiečio mergaitę. Po eilės metų vokiečiai sugrįžta kaip prisikėlę mirusieji ir keršija miestelio gyventojams. Tačiau vienas zombis karininkas susiranda savo dukterį, kuo vėliau ir buvo pasinaudota. Miestelį išgelbėja mergaitė, su kibiru gyvulių kraujo įviliojusi zombius į pasalą, kur juos sudegina. Nuostabi Daniel White muzika. Vien dėl muzikos filmą būtų verta žiūrėti daugybę kartų. Šiame filme yra viskas, ko reikia tikram siaubo filmui.
Keleto filmų apie gyvus mirusiuosius man dar neteko pamatyt, bet norėčiau. Joe D’ Amato darbai “Erotinės gyvųjų mirusiųjų naktys” (1980) ir “Porno holokaustas” (1981) man dar neatrasti. Tikiuosi, kad jie prilygsta kitiems šio meistro darbams.
Filmų apie zombius ir gyvus mirusiuosius yra labai daug – aš išskyriau tik kelis. Apie Lucio Fulci šedevrą “Gyvųjų mirusiųjų miestas” aš šiek tiek plačiau papasakosiu ateityje, kada pristatinėsiu tiek šio autoriaus kūrybą, tiek ir geriausių siaubiakų 20 - tuką. Kodėl dvidešimtukas, o ne dešimtukas? Atsakymo turėsit palaukti iki sekančio karto.
O ką gi rodo Zombio TV? Šeštadienį 9. 55 per LNK B. Edvardso “Rožinės panteros” kerštas” (1978), o sekmadienį 8. 15 “Rožinės panteros” pėdsakais” (1982) su Peteriu Selersu. Sekmadienį LNK parodys dar vieną vertą dėmesio filmą – Roberto Zemeckio “Forestas Gampas”. Bet turbūt daugumas jau matėt šį 1994 sukurtą filmą.
Pektadienį 23. 05 BTV rodys garsųjį P. Verhoveno “Esminį instinktą” su Sharon Stone ir Maiklu Duglu. Nemačiau naujo perdirbinio, bet skandalinga informacija daro savo darbą – reklamuoja filmą. Nemanau, kad naujasis prilygs anam 1992 metų darbui – kam iš naujo daryt tai, kas sukurta tobulai. “Esminis instinktas” nėra siaubo filmas, jam labiau tiktų apibūdinimas – kriminalinis trileris. Na, jis geriausiai žiūrisi patį pirmą kartą, kada dar nežinai kuo baigsis ir negali nuspėt veiksmo eigos. Filmas tikrai magiškas ir užvaldantis žiūrovą – atmintyje išlieka visam gyvenimui. Daug pagyrimų galėčiau pasakyt, neabejotinai Sharon Stone gyvenimo vaidmuo, nedaug atsilieka ir kiti filme vaidinę aktoriai. Puikų garso takelį filmui sukūrė Džeris Goldsmitas. “Esminis instinktas” padarė milžinišką įtaką kinui, jo scenos daugybę kartų kopijuojamos kituose filmuose. Sekmadienį BTV nenuskriaus ir kovinio filmo gerbėjų, 23. 05 parodydama “Apsuptyje” su Stivenu Sigalu.