Kerzinių batų vertė

Šveičia saulužė kapiliarų išvagotais ir įkaitusiais raudonai skruostais,
pykčio iškamšas sugniaužtas laikant traškančių jaunųjų pirštų sąnarių,
ir nedrįstančių pakilus, atsikaustant nuvalyti „Spjaudalų“ šampūno putų,
varvančių perdien žygiavus, saulei poliruojant snukį su peklos karščiu.

Šveičia saulužė, tarsi svilinančiu puodo dangčiu lyg virėja nuo pat ryto, -
stogu plokščiu, barakiniu vienaaukščio surudijusios skardos,
o po juo pačius sočiausius popiečių sapnų medžiotojus maitina, šeria,
daviniu troškiu nuo prakaito kanopų, neplautų klozetų ir kitų kvapų gausos.

Šveičia stovinčio kieme Kapralo diriguojančiai dogmatiškus pečius,
dirigento, kur manierų -nesikeikti-, -neburbėti-, -užsičiaupti- niekas neberas,
staugiančio, orkestrui smuikų skambančių greičiau už garsą: -naktį atsargiai miegoti!, -
juk pabosta repeticijos rytinės
iškabinus baltas, geltonai demėtas,
atsiduodančias tvaiku širmas.