Kai naktimis brendu

Nakties keleivis aš esu
Nes nakties tamsoje
Kas nakt brendu
Matau šviesias liepsnas
Žmonių namų langų
Ir žvilgsnį aukštą
Nepasiekiamų žvaigždžių.
Slenku taku
Pušyno šlaito
Kada romantiškai visai
Nakties šešėliai leidžiasi žemai.
 
Nakties keleivis aš esu
Aš tai kaip vargą primestą kitų menu
Kai man ant dūšios taip sunku
Einu aš tiesiai, kad ir kaip baugu
Tačiau kas kart tai tampa
Man jau nesvarbu.
 
Nakties keleivis aš esu
Ne vien man būna liūdna ir baugu
Bet būna ir tokių naktų
Kai galvą aš aukštai iškėlęs
Drąsiai, linksmas mėnesienoje brendu.
Einu aš vasarą ir žiemą
Per lietų, vėją ir šaltą sniegą
Nes aš žinau kodėl einu
Žinau kas laukia po tų naktų.
 
Nakties keleivis aš esu
Mačiau aš visko
Net kartais pagalvot sunku
Mačiau aš kraują
Jaučiau jo kvapą
Vargau miegodamas
Gatvėje kartą.
Bet yra pasakyt dar kai ką daugiau
Todėl verčiau verčiu šviesesnį lapą-
Nakties šešėliuose slepiasi aistra,
Meilė, juokas, džiaugsmingai praleista diena.
 
Nakties keleivis aš esu
Yra visokiausių gyvenime naktų
Tačiau kas kart kai išeinu
Kas nakt su ja kas kart mirštu...
Tačiau ir vėl tačiau
Man kelias tiesiasi toliau
Ir po mirties aš vėl žinau
Kad šiandien man tikrai geriau.