Tikrovė

Devyniom su puse spynos užrakinę
Viską, kas šventa.
Užkalę duris ąžuoliniais rąstais -
Sąžinė saldžiai miegos.
Suplėšę naivius vaikystės sapnus,
Manų košės kvapą iš švelnių šiltų motinos rankų...
Meilę pardavę tam, kuriam
Niekad jos neprireiks.
Ilgesį - išmetę.
Pagarbą - pamynę.
Gerumą - užkasę po devyniom su puse pėdos.
Susirinkę viską, kas svarbiausia,
Traukiniai palieka peronus.
Vagonai pilni lig viršaus.
Ir taip vežios po visą pasaulį tik tai,
Kas svarbiausia.
O žmonės graibstys po kruopelę
Ir džiaugsis, kad kitam
Mažiau liks.