Pavasario dulkės

Ir saulė ištaigingai parsiduoda už juoką,
Ir valkatos pasmerkia princus
Drebu, nes prigėręs pavasario scenų,
Aš pakeičiu veidą į kainą.

Nusausintos sielos, angelų ir bepročių,
Pakyla sulig ryto skoniu,
Aš vaikštantis biustas, nuglamžytas norų,
Bedieviškai šypsausi skausmui.

Per prievartą sudega dozė gerumo
Ir pasakos dėvis taip greitai,
Eilėj paskutinis, aš ten kur laukiniai –
Nes prieky vaidenasi rožės.