Sugrįžau nekviesta, tris kartus be tarnybos,
Patvoriais, pagrioviais perlaužta atslinkau,
Ir žinau, tu ne tas, tavo briaunos nelygios,
Tu rašyboj be pirštų gimiai pagaliau.
Aš ne ta, pagaliau, mano kevalas skilo,
Branduolys dar įkaitęs, paliesk sekluma,
Lyg užmigę sargai, tau galvelė nusvyra,
Nebeteks palytėt, nes aš jau ne viena.
Mano draugas nakties, sakalais apsišėręs,
Ir žvitri jo kaip budelio miego akis,
Ir jauties tartum būtum sietyne kalėjęs,
Žiburių ratilais tu vis šviesai tari:
- Atrakinti tą skrynią turiu iki ryto,
Nes kitaip ištekės nekaltoji už kito.