Nurimusiais skresgatviais
keliauja
trijų kulniukų
garsai
Ir Mimi, kaselę
susipynus
Vilniaus gatveles
keičia Paryžiaus
bulvarais
deja tik svajonėse
O uostai miestų,
kurių ji nepažįsta
atrodo tokie
artimi
Drumstom akim
vis liečia vakaro
raudonį
pro užuolaidas
ta mažoji Mimi
Tokiom jautrėjančiom
šnervėm uodžia
savo praleistą,
bet
vos prasidėjusį
gyvenimo kartėlį
Mimi nusišypso
sienai
po dešinę
rankoj laikydama
lazdelę
deja ne stebuklų
Ji ne naminė kanarėlė
Ji Mimi,
Mašos vardu.


Tamsus Vanduo





