Apie gyvenimą paprastai...

Vakaras - ilgesio „ligos“ kaltininkas. Niekaip negali užmigti, vis prisimeni tai, ką galbūt norėtum kažkada užmiršti. Prieš akis viena spo kito kyla prisiminimai...
(Laikrodis laiką mažučiais žingsneliais vis verčia bėgti tolyn...)

Mano gyvenimas - vienas didelis ilgesys ANTIsvajonių jūroj. Nesugebu pamiršti, nesugebu nusiraminti. Norėčiau būt su tavim...
(Jeigu būtum kelias laimės kryptim/Užsimerkus eičiau juo su viltim...)

Laimė... Ji pasirodo, taip, ji retsykiais užvaldo mano valdas, valandėlę  pasisvečiuoja, nušluosto dulkes nuo mano pečių ir neria atgal pro duris.
(Jei tavo akys man ištars tikiu...)

Toks jau tas gyvenimas - kažkuo esi patenkintas, kažkuo nusivylęs; kažkuo žavus, kažkuo atstumiantis; kažkuo naivus, kažkuo protingas. Tiesiog turi savo kelią ir eini juo (ne) vienas...
(Meilė - nenugalima, ji laimėti sutvert, jos tikrai esu verta...)

Geriausi gyvenimo momentai dažnai būna užfiksuoti nuoteaukose. Taip gera liūdną akimirką paspoksoti į linksmą akimirką. Ir pasaulis  šviesesnėmis spalvomis nusidažo, ir pačiam geriau pasidaro...
(Jeigu laiko sparnai nuneštų tenai - tenai, kur šypsojos meilė...)

Laimė kartais būna visai šalia...