Aš – jaunas medis, bet ne obelis.
Gal iš viso – tik tai drebulė...
Ar šakelė, bet ne ąžuolo.
Turbūt aš – nendrė, neatspari
Nei lankstymui, nei vėjui.
Galiu tik tai lengvai siūbuoti,
Vakarui artėjant,
Sujudinti vandens paviršių ratilais
Ir užsimerkus galva liesti dangų – –
Aš tik tuomet esu stipri.


kristolo_zibuciu_sodas






