d

Nuo avietyno iki geležinkelio
Vedė per liepų giraitę svirpliai
Ant betoninio pabėgio- plukės
Sušukuotos į kairę, nurengtos nuogai.

Nuo to balto nuogumo nusiblaivė laukai,
O geležinkelio bėgiai drebėdami juokės,
Rėkė drąsiai kratydami šarvus:
“Nebijokit, nepavojinga- čia tik plukės. praeis. ”

...

Po avarijos rinkom aukas
Į indiško aukso dėžutę.
Gavom dvidešimt litų, už šypsenas.
Gerai kad nors tiek-ne visi dar pražuvę…