[Pasakos Laukuos]

Vienplaukis vaikas
pametęs vasarą
žydrom akim
man sekė pasaką
apie pamuštą gervę
[akmeniu ją, akmeniu!]
ir apie motiną,
vis mirštančią laukuos.
Nuo ko? aš klausiau,
o jis šypsojosi
Nuo degančios
žiemos, o galbūt vasaros?
Nuo karo, akių patrankų
rankom išjaustų,
išmosikuotų...
Mama gyvena, kol
bėgiai traukinių
nerimastingai slepias
po ilgų naktų
ir vėl jis šypso
O aš žiūrėti negaliu
nes man taip gaila
tai pamuštosios gervės
tai iš mamytės paveldėtų
vienplaukio mėlynų
akių