Į plaukus
žarijų primėčius
tau už apykaklės
saulė nukris.
Išgėrus kavą
drumzles
ant mūsų miesto
išpils.
O tu stovėsi
prie lango
ir mėtysi
žibintams ugnį,
ant lango alsavimu
sapnui kelią ruošdamas,
kol rasoto
stiklo mašinėlės
išsiveš..