Kelias į

Beržiniai upokšniai nutapo tau laiką,
Saulėti pamariai pasakas skaito.
Miegas sulipo ir trapiai baigės šviesa,
Nes švelniai ir tyliai skrendu pas tave.

Gal to jau nelaukei ir nesitikėjai,
Bet bėgu geltonais plytotais keliais.
Nors švokščiančios saulės apšviečia nenoriai,
Palauk, nesitrauk ir priglausk nors mane.

Uždegsiu tau sielą gelėtais upeliais
Ir skinsiu lelijas bedugnių šarvais.
Palauk, neskubėk, tik sustok pakelėj,
Paliesk mano širdį amžinybių žvaigždėj.