Mirtis vandeny

Mano laivas nuskendo okeano dugne,
Aš sustirus mirkau jūros viduryje.
Aplinkos monotonija trikdė mane.
Kiek dar laiko ji trikdys - ilgai ar jau ne?
Liūdesys, ilgesys bei troškimas gyventi
Užkrovė dušią it Puntuko akmuo,
Neatlaikiusi krovinio aš ėmiau grimzti,
O aplinkui bangavo ledinis vanduo...
Mirtis vandeny pati nuostabiausia -
Neverta jaudintis jei esi agliofobas,
Tokia paprasta, staigi ir beskausmė,
Tik įprotis nuleisti rankas yra blogas.
Toli horizonte išniro sala,
Ji atrodė maža ir tokia vieniša,
Altruistiškai kvietė mane pas save.
Supratau, kad nenori ji būti viena.
Jei bevardė žvaigždė įsižiebs danguje,
Žinoki, dar ne pasaulio baiga;
Kai mažytė viltis sušvytės tamsoje,
Nepraleisk tokios progos - greit griebki ją!
Blogas įprotis yra nuleisti rankas.
Jei esi sau brangus, čiupk likimo vades.