kraujo ašaros

Srūvančios ašaros iš žydrų akių
Primena lietų, kurio jau nejaučiu.
Jos tylios ir šaltos
Dėl tavo klaidų.

Paliko jos dėmę, kurios nekenčiu
Ji neišnyks, per daug ji gili.
Srūva kraujas iš jos - nieko daryt negaliu
Tačiau nekęst tavęs - turiu aš jėgų.

Nekęsti tavo juoko
Ir tų juodų akių, kurios man sakė melą,
Ir kuriuo aš vis tikiu.
Tačiau nebeilgam..

Kelias tik vienas - tai jo pabaiga,
Nieko neliks, tik gūdi tuštuma.
Melo nebus, ir jausmai nebetrykš
Ašaros plūs, bet man nesvarbu.

Skausmas padės, tuo aš tikiu
Kraują pralies ir bus jau ramu.
Kelias jau trumpas, pabaiga jau arti,
Juoda tuštuma jau mano širdy...