tai kas skaudėjo
krito ir liejosi
čiurkšle po čiurkšlės
veržėsi vanduo
įkaitę akmenys
lyg su savim kalbėjosi
pražilę debesys
ir klykiantis mėnuo
Oj nepamirški
mėnulio žvilgsnio
jo akys juodos
ir vėstanti kakta
pro kiaura siela
duobėn upelis telkėsi
kol neužspaudė laiko
suvytusi ranka