Sėdžiu ant apšviestų laiptų lyg beprotis šešėlių teatre,
Ant sienos gyvenimas bėga keistom formom ir siluetais,
Bejausmis ir juodas, graudus ir juokingas…
Kažkas nuspaudė jungiklį-
Ir scenoje stojo tamsa…
Vaidinimas baigtas, krinta aksominė uždanga...
Tuščiam partery verkia tyla…
O aš kylu laiptais i viršų, kur plevena šilkinių sielų šviesa…