pavasarinis

Aš esu Kurvickas, Bronius Kurvickas. Hehe.
- Oo, šita, tu, pala sustok! Broniau, nu! Į parduotuvę?
- Jo.
(tariasi) - Tai du alaus, to po litą, karoče duodu čyriką , taip kad gražini kiek priklauso.
- Aha.
Aš esu Bronius, trinuosi prie Vilnelės, mėgstu vogti majonezą ir nekaltybes.
Mano moto- ariau ariau.
- Debile tu, alų atiduok, atiduok! Nu žąsine!
Eikit šikt, aš jum ne koks debilas. Snargliai. Broniau tau tik 25, tu dar žydi, Broniau tu dar žydi.
- Žinot kas yra moterys?
- Nu davai, davai, papasakok, nė vienos turbūt neturėjęs. Asilas, - griaudėja juokas.
- Lietuviškai pasakysiu. Jos aukos.
Gyvenime mylėjau tik vieną moterį - žydę Rachelę. Ji buvo už mane vyresnė ir stipresnė. Dabar yra Broniaus rankelė.
- O Kurvickas KURVICKAS!
- Nešdinkis! (smūgis kupron)
- Ką aš jum padariau?! Aš sukviesiu savo draugus, aš! AŠ JUS UŽMUŠIU STĖRVOS!
- Bronius verkia, Kurvickas seilėjasi, nebegali apsigint, - kolektyvinis džiaugsmas išvijus.
Broniau, tau dar tik 25, tu žydi, žmogau TU ŽYDI.
- Ei, brolau, žiūrėk, ten tiltas, žiūrėk mediniai turėklai, turbūt netvirti, seni, būk geras, patikrink ar atlaikys, - apkabinęs per petį drąsina.
- Ką man?
- Alaus, baltos, ko nori senas drauge! Ko tik nori!
(pasigirsta dūžtančių butelių garsas)