fėja

Gražuolė fėja užmerkė akis ant mano kelių,
Lig šiol aš pamiršti negaliu tos nakties...
Tas tyras, švelnus ir nepakartojamas jausmas,
Tos akys, veidas ir kūnas dailus...

Bet saulei pakilus dingai kaip šešėlis
Kad dingsta įžiebus ryškiausias šviesas...
Ir liko tik šiltas pavasario vėjas,
Nunešęs tą naktį į mano sapnus...

Galėčiau save aš tau atiduoti,
Jei grįžtum, paliestum, priglaustum mane,
Bet bėgantis laikas nužudo svajonę-
Aš taip laukiau, o tu ir šiandien negrįžai...

Lauk, kentėk ir neprarask vilties-
Laimė grįžta jei tiki išties...