įsiklausyk
po lietų siela vaikšto
nakty vėjuotoj
vieniša basa
tylu
tik ištuštėja aikštės
tiktai rudens
išblyškusi vėsa
apglėbus jos pečius
apgauna tarsi mažą vaiką
apgauna pamotę
cukraus gabalėliu
ir vėl
po lietų siela vaikšto
basa
kartodama
Myliu...


vyrauju kai ne persivalgius





