kada naktis įbridusi į juodą gelmę
vienatvė valkiojas po langu
kai lūpos kuždas su žvaigždėm
mėnulis pjautuvą galanda
girdžiu vienatvės šliaužiančius žingsnius
širdis liepnoja...
išgirsk jei nesunku širdies žodžius
kada naktis nužudo visus dienos garsus
išgerk mėnulio spindulius aštrius
aš Tau juos dovanoju...


vyrauju kai ne persivalgius


