ištiesęs sparnus miestas
keliskart nusišypso
ir atsistojas už durų
paglostytas jo ieškojusios saulės
jis nuduria šaltį
ir žengia į šoną
kad šiluma nuplėštu šalčiui odą
ir aprengus kalinio rūbais
pasodintu tarp keturių vėjų
nes tarp keturių sienų
jau sėdi pavasaris