Sapne

Krentantys lietaus lašai ant tavo veido,
      Jie pavirsta gundančia šviesa.
      Jie taip švyti naktį, taip vilioja,
      Neatsirenki kur sapnas, kur tiesa.

      Sudrėkintas veidas spinduliuoja,
      Atgaivintas jis nakties rasa.
      Taip norėtųs jį paliesti saulėj,
      Bet ar liks tada gaivi vėsa.

      Ar nugėrus gurkšnį krištolinio lašo,
      Neišdžius burna labiau nei bet kada.
      Gal ryškus švytėjimas apgaulė,
      Gal ryški šviesa - tai sutema.

      Dar nubust nenoriu, pamiegosiu,
      Šypsena lai pažaidžia veide.
      Tai tik mano sapnas, tik savęs apgaulė,
      Krentantys lietaus lašai, išdžiūvusi burna.