tai tiktai lūžtantis stiklas
kažkur toli krenta bombos
kažkur tu giliai kvėpuoji ir dairaisi į saulėlydį
dar truputį daugiau graudumo
viskas jau visai kitaip
dar kvėpuoju į tylą
dar beldžiu į pusiau pravertas duris
jau moku juoktis
malūnas suka savo ratą
aš vis skaičiuoju akimirkas
kaip banalu!
žvyras pakelėse ir spengiantis laikas
kažkur kyla lėktuvai
ir krinta bombos
krinta ašaros
ir byra laikas, byra svajonės
kreša tikėjimas būti