užmaršties lažas

Rūsį,
kur piktas ponas pavarde Tamsa,
tarnai vien rūdys ir drėgni pelėsiai,
Knyga,
po dulkių antklode sunkia,
įkalinta,
aprauda tyliai savo dalią, -
Šviesai.

Šviesa? -Čia pat,
bet ji per daug kurčia,
klausyt žiaumojimų
nupjautliežuvės,
negirdi ji kai jai
kas kartą
nusisukus su delčia,
belaisvę ima glamžyt,
tyliai,

ponaičio vaikas, -
Laikas, paleistuvis...